Menu Close

Europos Komisija pateikė išėjimo iš karantino gaires

Europos komisija (toliau EK) balandžio 15 d. paviešino veiksmų planą Europos Sąjungos  (toliau ES) šalims išėjimui iš suvaržymų. Siūloma palaipsniui atšaukti viruso valdymo priemones, kurių buvo imtasi dėl koronaviruso protrūkio. Atkreipiamas dėmesys į tai, kas Sąjungos nuomone, yra svarbiausia. Taip pat pateikiami kriterijai, kuriais valstybės narės turėtų remtis, priimdamos sprendimus.

„Nors vis dar kovojame su viruso plitimu, būtinos nepaprastosios priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės ir ES, yra veiksmingos. Jos padėjo sulėtinti viruso plitimą ir išgelbėjo tūkstančius gyvybių. Tačiau šios priemonės ir su jomis susijęs netikrumas turi labai didelį neigiamą poveikį asmenims, visuomenei ir ekonomikai, todėl negali trukti neribotą laiką“, – rašoma EK pranešime spaudai.

Šalys raginamos sugriežtintas priemones atšaukti palaipsniui, tarp skirtingų etapų paliekant pakankamai laiko poveikiui įvertinti. Be to, vietoj visuotinių priemonių palaipsniui turėtų būti imamasi tikslinių priemonių, pavyzdžiui, ilgesnį laiką saugoti pažeidžiamiausias grupes.

Europos veiksmų plane nustatomi šie pagrindiniai principai:

Svarbiausia – tinkamai pasirinktas laikas

Priimant sprendimą, jog atėjo laikas pradėti švelninti apribojimus, turėtų būti atsižvelgiama į toliau pateikiamus kriterijus:

  • epidemiologinius kriterijus.  Turi būti stebimas ligos plitimo stiprus sumažėjo ir stabilizavimasis ilguoju laikotarpiu;
  • sveikatos priežiūros sistemos pajėgumų pakankamumą. Įvertinti intensyviosios terapijos skyrių užimtumo lygį ir sveikatos priežiūros darbuotojų skaičių bei turimas medicinos priemonių atsargas;
  • stebėsenos pajėgumų pakankamumą. Dideli testavimo pajėgumai, kad būtų greitai nustatomi ir izoliuoti užsikrėtę asmenys, taip pat stebėjimo ir sekimo galimybės.

Europos masto strategija

Viruso plitimo valdymo priemonių atšaukimo laikas ir tvarka valstybėse narėse skiriasi, tad  reikalinga bendra sistema, kurios pagrindas toliau išvardinti elementai:

  • mokslinėmis išvadomis grindžiama strategija, kurią taikant daugiausia dėmesio būtų skiriama visuomenės sveikatai, kartu suprantant, jog atšaukiant apribojimo priemones reikia užtikrinti pusiausvyrą tarp visuomenės sveikatos ir socialinio bei ekonominio poveikio;
  • sistema apimanti valstybių narių tarpusavyje koordinuojamus veiksmus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio. Tai bendro Europos intereso klausimas;
  • sistema grindžiama pagarba ir solidarumu. Tai ypač svarbu tiek sveikatos, tiek socialiniams ir ekonominiams aspektams. Kiekviena valstybė narė turėtų bent laiku pranešti kitoms valstybėms narėms ir EK apie numatomą priemonių atšaukimą atsižvelgiant į komisijos nuomonę.

Siekiant palaipsniui atšaukti ribojamąsias priemones, reikia imtis papildomų priemonių:

  • rinkti suderintus duomenis ir sukurti patikimą pranešimo ir sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo sistemą ir taikyti skaitmenines priemones, kuriomis būtų visapusiškai užtikrintas duomenų privatumas;
  • didinti testavimo pajėgumus ir suderinti testavimo metodikas. Komisija, konsultuodamasi su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, priėmė gaires dėl įvairių koronaviruso diagnostikos testų ir jų veiksmingumo;
  • stiprinti nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų pajėgumą ir atsparumą, visų pirma siekiant spręsti užsikrėtusių asmenų skaičiaus didėjimo problemą, kuri, kaip prognozuojama, kils atšaukus ribojamąsias priemones;
  • toliau gerinti aprūpinimą medicininėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
  • kurti saugius ir veiksmingus gydymo metodus ir vaistus, taip pat vakciną, kuri sustabdytų koronavirusą, ir paspartinti jos pateikimo rinkai procedūrą.

Tolimesni veiksmai

EK veiksmų plane išdėstytos konkrečios rekomendacijos, į kurias valstybės narės turėtų atsižvelgti planuodamos atšaukti viruso plitimo valdymo priemones:

  • Veiksmų turėtų būti imamasi palaipsniui. Priemonės turėtų būti atšaukiamos etapais, tarp skirtingų etapų paliekant pakankamai laiko poveikiui įvertinti.
  • Vietoj visuotinių priemonių palaipsniui turėtų būti imamasi tikslinių priemonių. Ilgesnį laiką saugoti pažeidžiamiausias grupes; sudaryti palankesnes sąlygas palaipsniui atnaujinti būtiniausią ekonominę veiklą; intensyvinti reguliarų transporto mazgų, parduotuvių ir darbo vietų valymą ir dezinfekavimą; visuotinę nepaprastąją padėtį pakeisti tiksliniais vyriausybių intervenciniais veiksmais, kuriais siekiama užtikrinti skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę.
  • Vidaus sienų kontrolė turėtų būti atšaukta koordinuotai. Pasienio regionų epidemiologinei padėčiai pasiekus ganėtinai panašų lygį, turėtų būti atšaukti kelionių apribojimai ir sienų kontrolė. Antruoju etapu, įvertinus viruso plitimo mastą už ES ribų, turėtų būti atvertos išorės sienos.
  • Ekonominė veikla turėtų būti atnaujinama palaipsniui. Galima įgyvendinti keletą modelių, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į darbo vietų tinkamumą nuotoliniam darbui, ekonominę svarbą, darbuotojų kaitą ir pan. Visi gyventojai neturėtų grįžti į darbo vietas tuo pačiu metu.
  • Žmonių susibūrimų draudimas turėtų būti atšaukiamas pamažu, atsižvelgiant į ypatumus, kuriais pasižymi skirtingų kategorijų veikla, pavyzdžiui:
  1. mokyklų ir universitetų veikla;
  2. komercinė veikla (mažmeninė prekyba), numatant galimybę taikyti diferencijuotas priemones;
  3. socialinė veikla (restoranų, kavinių veikla), numatant galimybę taikyti diferencijuotas priemones;
  4. masiniai susibūrimai.
  • Turėtų būti stiprinamos pastangos užkirsti kelią virusui plisti, rengiant informavimo kampanijas, kuriomis siekiama skatinti gyventojus toliau taikyti griežtas higienos priemones ir laikytis socialinių kontaktų ribojimo.
  • Turėtų būti nuolat vykdoma veiksmų stebėsena ir pasirengta prireikus iš naujo įvesti griežtesnes viruso plitimo valdymo priemones.

 

Rrekomendacijomis ir kriterijais galite susipažinti EK dokumente čia.

Informacijos šaltinis: http://www.ulac.lt/ ir https://www.lrt.lt/

Skip to content