Parkinsono liga: kaip atpažinti ir gyventi su ja

Parkinsono liga: kaip atpažinti ir gyventi su ja

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad balandžio 11-ąją minima sergančiųjų Parkinsono liga diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šią ligą ir didinti informuotumą apie ją.

2017 m. minima 200 metų sukaktis, kai pirmą kartą buvo aprašyta Parkinsono liga. Europos Parkinsono ligos asociacija (European Parkinson’s Disease Association, EPDA) kartu su Jungtinės Karalystės Parkinsono ligos asociacija (Parkinson’s UK) inicijuoja akciją ir kviečia jungtis visus, kurie kartu nori garsiai pasakyti pasauliui: „200 metų be gydymo yra per ilgai!!!“ Lietuvos Parkinsono ligos draugija taip pat kviečia vienytis, o lengviausias būdas tapti Pasaulinės Parkinsono ligos dienos tarptautinės vienybės dalimi – socialiniuose tinkluose naudoti groteles #UniteForParkinsons.

Parkinsono ligą pirmą kartą aprašė britų gydytojas ir geologas Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson) 1817 m. išspausdintoje publikacijoje „Esė apie drebantįjį paralyžių“ (Essay on Shaking Palsy), kurioje aprašė pacientams būdingą drebėjimą, judesių sukaustymą, sulėtėjimą. XIX a. antrojoje pusėje garsus prancūzų neurologas ir psichiatras Žanas Martinas Šarko (Jean Martin Charcot) šiai ligai suteikė Parkinsono ligos pavadinimą.

Tikslių statistinių duomenų nėra, tačiau manoma, kad Lietuvoje Parkinsono liga serga apie 300 iš 100 000 gyventojų. Lietuvoje 2015 m. buvo užfiksuoti 8945 šia liga sergantys 70-ties metų ir vyresni asmenys, iš jų – 6041 moteris. Amžius yra vienas svarbiausių Parkinsono ligos rizikos veiksnių, paprastai simptomai pasireiškia apie 55 metus, bet kartais ir anksčiau – apie 40 metus, dažniausiai moterims.

 

Ligos požymiai

Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities ląstelės, dalyvaujančios judesių kontrolėje. Liga diagnozuojama gydytojo neurologo. Pagrindiniai keturi Parkinsono ligos simptomai: lėti judesiai (bradikinezija), raumenų sukaustymas (rigidiškumas), drebėjimas (rankų, žandikaulio, kojų) bei pusiausvyros nestabilumas (pusturalinis nestabilumas). Pirminis ligos simptomas – vienpusis drebėjimas, kai drebulys jaučiamas tik vienoje kūno pusėje dažniausiai ramybės būsenoje, gali drebėti ranka ar tiesiog vienos rankos pirštas. Paprastai liga prasideda nerimo ar depresijos simptomais. Šią ligą sunku atskirti nuo savaiminio drebėjimo, taip pat nuo kitų galvos smegenų degeneracinių ligų, todėl būtina atlikti specialius tyrimus. Sergantieji gali jausti didesnį nuovargį, sulėtėja mąstymas, vėliau gali pasunkėti kramtymas, rijimas.

 

Parkinsono ligos gydymas ir profilaktika

Sergantiems Parkinsono liga žmonėms tampa sunkiau atlikti kasdienes užduotis, pasirūpinti savimi. Nes Parkinsono liga nėra pilnai išgydoma, tačiau galima reikšmingai pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę, todėl svarbu nepasiduoti ir nuolat ieškoti pagalbos sau bei sergantiems artimiesiems. Pagrindinis gydymo tikslas yra pagerinti gyvenimo kokybę ir kiek įmanoma sumažinti ligonio funkcinės veiklos sutrikimą. Gydymo tipai yra trys: medikamentinis, chirurginis ir nemedikamentinis. Dažniausiai yra gydoma medikamentais, kurie lėtina ligos progresavimą ir silpnina ligos simptomus. Parkinsono liga sergantieji dažnai susiduria ir su tam tikrais specifiniais organizmo sutrikimais: dehidratacija, vidurių užkietėjimu, svorio praradimu, pašaliniu vaistų poveikiu. Siekiant šiuos sutrikimus sumažinti ar pašalinti, būtina kasdienė mankšta, fizinis aktyvumas, reabilitacija, visavertė subalansuota mityba. Rekomenduojama tinkamai maitintis ir vartoti pakankamai skysčių, patartina vadovautis sveikos mitybos piramidės principais. Maiste esantys baltymai gali trukdyti įsisavinti vaistus, todėl patartina vaistus išgerti 30–45 minutes prieš valgį, o baltyminį maistą (mėsą, žuvį, kiaušinius, pieno produktus, ankštinius produktus) valgyti vakare. Labai svarbus fizinis aktyvumas – jis, kaip ir tinkama mityba, gali palengvinti ligos simptomus, ypač pratimai, skirti gerinti pusiausvyrą, kurie sustiprina kojų ir klubų raumenis. Pusiausvyros treniruotės padeda sumažinti kritimų riziką. Reiktų pradėti nuo trumpų treniruočių, pavyzdžiui, nuo pratimų su kamuoliuku, įvairių plaštakoms ir pirštams pratimų, taip pat tinka plaukimas, važiavimas dviračiu, golfas, vaikščiojimas, joga. Svarbu nepersistengti, pasirinkti tinkamą ir saugų būdą mankštintis.

Visais atvejais labai svarbu susitaikyti ir susidraugauti su liga. Susitaikymo laikotarpį padeda įveikti optimizmas, artimųjų palaikymas, informacijos paieška ir bendravimas su likimo draugais. Didelė pagalba sergantiesiems yra Lietuvos Parkinsono ligos draugija. Patys sergantieji Parkinsono ligos draugiją įvardija kaip pagalbos šaltinį, nes tai yra galimybė pabūti tarp likimo draugų ir jaustis saugiau neslėpiant ligos simptomų. Dalyvavimas draugijos veikloje daugeliui sergančiųjų padeda pasimiršti, lengviau įveikti ligos keliamus sunkumus. Parkinsono ligos draugija periodiškai rengia konferencijas, susitikimus, siekdama pasidalyti naujausiomis žiniomis, rūpesčiais ir džiaugsmais, pabendrauti. Šiuo metu draugija turi 8 regioninius skyrius (Alytaus, Akmenės, Jurbarko, Kauno, Panevėžio, Telšių, Šiaulių ir Vilniaus), tačiau mielai priima norinčius prisijungti iš visų Lietuvos miestų.

 

Pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Gintarė Dapkutė

 

Daugiau informacijos apie Lietuvos Parkinsono ligos draugiją galite rasti draugijos interneto svetainėje www.parkinsonas.org.

 

SMLPC informacija