Lėtinė obstrukcinė plaučių liga

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – dažna liga, kurios galima išvengti ir kurią būtina gydyti. Jai būdinga nuolatinė kvėpavimo takų obstrukcija, kuri dažniausiai progresuoja ir yra susijusi su stipresne kvėpavimo takų ir plaučių uždegimine reakcija į įkvepiamas žalingas daleles ar dujas. Neretai šią ligą lydi paūmėjimai ir gretutinės ligos, kurios dar labiau pablogina ligonio būklę.

Būdingiausias lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) bruožas yra lėtinė kvėpavimo takų obstrukcija, kurią lemia smulkiųjų kvėpavimo takų (obstrukcinio bronchito ir bronchiolito) ir plaučių parenchimos pažeidimas. Sergant LOPL dažnai lėtinis plaučių funkcijos sutrikimas lemia kitų organų pažeidimą – griaučių raumenų atrofiją, sumažėjusią jų jėgą ir ištvermę, osteoporozę, kacheksiją, lėtinę plautinę širdį, depresiją ir kt. LOPL pasireiškimas konkrečiam ligoniui gali būti skirtingas, nes priklauso nuo etiologinių veiksnių (pvz., rūkymo, oro teršalų), individualių organizmo įgimtų ir įgytų savybių bei uždegiminio atsako į įkvepiamas daleles ar dujas. Daugeliu atvejų LOPL galima išvengti. Todėl skirtingi autoriai, norėdami pabrėžti vienas ar kitas ligos savybes ar jos aktualumą, pateikia šiek tiek skirtingą LOPL apibrėžimą.

 

Epidemiologija

Įvairių tyrimų duomenimis, sergamumas ir mirtingumas nuo LOPL kasmet didėja. Nors tikslus sergamumas LOPL nežinomas, manoma, kad įvairiose šalyse serga 4–6 proc. vyrų ir 1–3 proc. moterų. 2015 metais Lietuvoje ligotumas LOPL siekė 2076 atvejus, tenkančius 100 tūkst. gyventojų. 2015 metais nuo nepatikslinto lėtinio bronchito, emfizemos ir kitų LOPL mirė 658 asmenys (71 proc. vyrų ir 29 proc. moterų), o 2016 metais – 562 asmenys (72 proc. vyrų ir 28 proc. moterų). Lietuvoje vyrų mirtingumas nuo šios ligos yra gerokai didesnis nei moterų. Ankstyva diagnostika gali nustatyti LOPL ir užkirsti kelią komplikuotam plaučių funkcijos praradimui. Dažnai LOPL yra klaidingai diagnozuojama – buvę rūkaliai kartais gali teigti, kad serga LOPL, kai iš tikrųjų gali sirgti kita plaučių liga. Be to, daugeliui žmonių LOPL diagnozuoti negalima, kol liga nėra pakankamai progresavusi ir intervencijos yra mažiau efektyvios.

 

Simptomai ir eiga

LOPL simptomai dažnai pasireiškia tik tada, kai pasireiškia sunkus plaučių pažeidimas. Paprastai laikui bėgant simptomai sunkėja, ypač jei rūkoma toliau. Šiai ligai būdingi simptomai: kosulys, skrepliavimas ir dusulys. Rūkančiam žmogui pirmieji simptomai atsiranda po 10–15 metų rūkymo. Kadangi rūkantis žmogus dažniausiai ir taip kosti, todėl nepastebi, kad kosulys pakito, atsirado skrepliavimas, kuris pamažu tapo nuolatiniu. Vėliau nuolat pradeda varginti dusulys. Reikia vis daugiau pastangų kvėpuoti, atrodo, kad krūtinė tampa sunki. Nerūkantys asmenys šia liga serga rečiau, o jei ir suserga, tai daug anksčiau kreipiasi į gydytojus, nes jiems yra neįprastas užsitęsęs kosulys ir skrepliavimas. Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo lengvesnė jos eiga ir paprastesnis gydymas.

 

Kiti LOPL požymiai ir simptomai gali būti:

  • Dusulys, ypač fizinės veiklos metu
  • Švokštimas
  • Krūtinės spaudimas
  • Dažnos kvėpavimo takų infekcijos
  • Energijos trūkumas
  • Svorio sumažėjimas
  • Pėdų ir kojų patinimas

Žmonėms, sergantiems LOPL, taip pat gali pasireikšti paūmėjimai, kurių metu simptomai tampa stipresni nei įprastai ir tokie išlieka mažiausiai keletą dienų.

 

LOPL rizikos veiksniai:

  • Tabako dūmų poveikis. Svarbiausias LOPL rizikos veiksnys yra ilgalaikis rūkymas. Kuo daugiau metų ir kuo dažniau asmuo rūko, tuo didesnė rizika. Rizikos grupei taip pat priskiriami pasyvūs rūkaliai.
  • Astma. Astmos, lėtinės uždegiminės kvėpavimo takų ligos ir rūkymo derinys dar labiau padidina LOPL riziką.
  • Profesinis dulkių ir cheminių medžiagų poveikis. Ilgalaikis cheminių garų ir dulkių poveikis darbo vietoje gali dirginti ir žaloti plaučius.
  • Dūmų poveikis deginant kurą. Vystantis ir plečiantis pramonei, didėja oro užterštumas.
  • Amžius. LOPL vystosi lėtai, pasireiškia maždaug praėjus 10–15 metų nuo rūkymo pradžios, taigi daugumai žmonių simptomai prasideda maždaug nuo 40 metų.
  • Genetika. Nedažnas genetinis sutrikimas – alfa-1-antitripsino trūkumas yra kai kurių LOPL atvejų priežastis. Kiti genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos ligos eigai.

 

LOPL gali sukelti daugybę komplikacijų:

Kvėpavimo takų infekcijos. Žmonėms, sergantiems LOPL, dažniau pasireiškia peršalimas, gripas ir plaučių uždegimas. Bet kokia kvėpavimo takų infekcija gali apsunkinti kvėpavimą ir dar labiau pakenkti plaučių audiniui. Kasmetinė vakcinacija nuo gripo ir reguliari vakcinacija nuo pneumokokinės pneumonijos gali užkirsti kelią tam tikroms infekcijoms.

Širdies sutrikimai. Dėl ne iki galo išaiškintų priežasčių LOPL gali padidinti širdies ligų, įskaitant infarktą, riziką. Šią riziką galima sumažinti metus rūkyti.

Plaučių vėžys. Žmonėms, sergantiems LOPL, padidėja plaučių vėžio rizika. Šią riziką galima sumažinti metus rūkyti.

Aukštas kraujospūdis plaučių arterijose. LOPL gali padidinti kraujospūdį plaučių kraujagyslėse (plaučių hipertenzija).

Depresija. Sunkumas kvėpuojant gali neleisti užsiimti mėgstama veikla. Sunkių ligų gydymas taip pat gali prisidėti prie depresijos vystymosi. Pasitarkite su savo gydytoju, jei jaučiate, kad esate liūdnas ar bejėgis, manote, kad galite sirgti depresiją.

 

Prevencija

Skirtingai nuo kai kurių ligų, LOPL turi aiškias priežastis ir aiškų prevencijos kelią. Dauguma atvejų yra tiesiogiai susiję su cigarečių rūkymu, o geriausias būdas išvengti LOPL – niekada nerūkyti arba dabar pat mesti rūkyti. Jei esate užkietėjęs rūkalius, šie paprasti teiginiai gali atrodyti ne tokie paprasti, ypač jei jau esate bandęs mesti rūkyti. Bet ir toliau stenkitės mesti. Labai svarbu rasti tabako vartojimo nutraukimo programą, kuri jums padės. Tai yra jūsų geriausia galimybė išvengti žalos plaučiams.

Kitas LOPL rizikos veiksnys yra profesinis cheminių dūmų ir dulkių poveikis. Jei dirbate tokiomis sąlygomis, pasitarkite su savo vadovu, kaip geriausiai apsaugoti save, pvz., naudoti kvėpavimo takų apsaugos priemones.

Reguliariai mankštinkitės. Gali pasirodyti, kad yra labai sunku mankštintis turint kvėpavimo sutrikimų, tačiau reguliarūs fiziniai pratimai gali pagerinti bendrą sveikatos būklę ir ištvermę bei sustiprinti kvėpavimo raumenis. Aptarkite su savo gydytoju, kokios veiklos jums tinka.

Subalansuota mityba. Maitintis reikia reguliariai, geriau dažniau ir mažomis porcijomis. Jei turite antsvorio, svorio sumažinimas gali gerokai palengvinti kvėpavimą, ypač sunkaus krūvio metu.

Venkite dūmų ir oro taršos. Be to, kad turite mesti rūkyti, svarbu išvengti vietų, kur rūko kiti. Pasyvusis rūkymas gali toliau žaloti plaučius. Kiti oro taršos tipai taip pat gali juos dirginti.

 

Gydymas

LOPL diagnozė nėra pasaulio pabaiga. Dauguma žmonių serga lengva šios ligos forma, kuriai gydyti užtenka nutraukti pagrindinį rizikos veiksnį – nustoti rūkyti. Net ir ligai pažengus yra veiksminga terapija, kuria galima kontroliuoti simptomus, sumažinti komplikacijų ir paūmėjimų pavojų ir pagerinti gebėjimą aktyviai ir kokybiškai gyventi. Stabilios lėtinės obstrukcinės plaučių ligos gydymas apima medikamentinį gydymą bei įvairius nemedikamentinio gydymo būdus.

 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus informacija