Kas yra informacinio nuovargio sindromas, skaitmeninė priklausomybė ir kaip tai atsiliepia sveikatai ?

Kas yra informacinio nuovargio sindromas, skaitmeninė priklausomybė ir kaip tai atsiliepia sveikatai ?

Žmogaus gyvenimas – tai nesibaigianti įvairiausių asmeninių bei dalykinių sprendimų grandinė. Informacijos trūkumas, neteisingas ar sutrikęs jos suvokimas bei kritinio mąstymo nebuvimas užpildo gyvenimą mitais, nuogirdomis ir ilgainiui pradeda reikštis įvairiomis stigmos formomis bei trukdo priimti adekvačius ir teisingus sprendimus.

Koks yra informacinio deficito poveikis sveikatai?

Ne tik informacijos perteklius, bet ir jos trūkumas gali neigiamai atsiliepti mūsų sveikatai. Ne veltui akademikas A. I. Bergas rašė, kad „informacinė izoliacija nuo pasaulio – tai beprotybės pradžia“. Amerikiečių mokslininkų tyrimai parodė, kad užtekdavo vos 15 sekundžių žmogų izoliuoti atskirame kambaryje nuo visų informacijos šaltinių ir prie jo kūno prijungti prietaisų davikliai pradėdavo fiksuoti kvėpavimo bei širdies ritmo padažnėjimą. Po 30 sekundžių prietaisų rodmenys tapdavo tokie, kad jau reikėdavo kreiptis į medikus pagalbos. Matematiškai tokį ryšį tarp informacijos nebuvimo bei nerimo ir įtampos atsiradimo apibrėžė rusų mokslininkas P. B. Simonovas savo informacinėje emocijų koncepcijoje, panaudodamas paprastą formulę: E = P/In – Is, kur E – emocinis įtampos laipsnis, P – poreikis, In – informacija, kuri reikalinga patenkinti poreikį, Is – esama informacija. Daugelis atliktų informacinio deficito poveikio sveikatai tyrimų įrodė, kad esama ir kitų neigiamų jo poveikių: pavyzdžiui, psichofiziologinis (individualus), socialinis (kolektyvinis), kuris neigiamai paveikia darbo efektyvumą. Daugiau skaitykite „Sveikatos mokymas – Patarimai“ skiltyje.

 

SMLPC informacija