Informacija apie psichoaktyvias medžiagas

Narkotikai

Narkotikai – tai į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį asmens psichologine ir fizine priklausomybe nuo jų ar pavojų žmogaus sveikatai. Taigi, narkotikai veikia psichiką, sukelia psichikos ir elgesio sutrikimus, pažeidžia įvairias organizmo sistemas. Ilgesnį laiką vartojant narkotikus vystosi priklausomybė, dėl kurios tampa sunku nutraukti vartojimą.

Sintetiniai narkotikai.

Lietuvoje tokie sintetiniai narkotikai, kaip ekstazis,  amfetaminas,  metamfitaminas, pagal paplitimą yra antri po kanapių ir pamažu tampa klubinės kultūros dalimi. Šie narkotikai paprastai vartojami savaitgalio pramogų metu, su draugais lankantis naktiniuose klubuose ,baruose, kituose jaunimo pasilinksminimo vietose. 2011 m. atlikto ESPAD tyrimo duomenimis, amfetaminus nors kartą gyvenime yra vartoję 2,8 proc. 15-16 metų amžiaus Lietuvos mokinių, o ekstazį – 2,1 proc.

Sintetiniai narkotikai stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Jų pavartojęs žmogus gali elgtis labai aktyviai ir nepavargdamas šokti valandų valandas. Fiziniai apsvaigimo nuo sintetinių narkotikų požymiai yra šie: išsiplėtę akių vyzdžiai, patankėjęs, nereguliarus pulsas, aukšta kūno temperatūra ir prakaitavimas, išdžiūvusi burna, konvulsijos ir epilepsijos priepuoliai (perdozavus ), drebulys, raumenų trūkčiojimas, iškreipta veido mimika, negalėjimas ramiai išbūti, vienoje vietoje. Paprastai apsvaigimo nuo sintetinių narkotikų požymiai tėvų yra sunkiai užfiksuojami, nes tęsiasi vos kelias valandas. Vis dėlto, jei vartojami sintetiniai narkotikai, po aktyvaus savaitgalio atsiranda didelis nuovargis, nervingumas, irzlumas, nepastovus minčių srautas, nenuosekli kalbėsena, nerimas ir panika. Šie požymiai gali būti laikomi tam tikrais įspėjamaisiais ženklais, kad vaikas svaiginasi sintetiniais narkotikais. Įtariant, kad vaikas vartoja narkotikus, negalima jo užpulti- narkotikų vartojimo požymius ypač sunku tiksliai įvertinti. Visais atvejais rekomenduojama konsultuotis su specialistais.

Ką turėtų žinoti vaikas?

  • Visi narkotikai yra itin kenksmingi sveikatai, jei veikia psichiką, sukelia priklausomybę, žlugdo asmenybę, todėl saugiausia – jų nevartoti;
  • Kokios yra narkotikų pasekmės (teisinės, socialinės, psichologinės) bei žala organizmui.

Priminimas tėvams:

  • Informacija apie atskirus narkotikus pateikite atsižvelgdami į vaiko amžių, kad tai nesukeltų vaiko susidomėjimo bei noro juos išbandyti.


Naujos psichoaktyvios medžiagos

Per pastarąjį dešimtmetį pasaulio rinka pasipildė daugiau nei 500 naujų sintetinių psichoaktyvių medžiagų. Kasmet sulaukiama vis daugiau pranešimų apie naujas psichoaktyvias medžiagas. Europos narkotikų ir narkomanijos centro duomenimis, 2015 metais gauti pranešimai apie daugiau nei 100 narkotikų rinkoje pasirodžiusių naujų psichoaktyvių medžiagų. Daugelyje valstybių šios medžiagos kelia rimtą socialinių ar sveikatos problemų.

Naujos psichoaktyvios medžiagos – tai naujai narkotikų rinkoje pasirodę dažniausiai sintetiniai narkotikai, kurie nėra kontroliuojami tarptautiniais ir Lietuvos teisės aktais, tačiau gali kelti pavojų asmens ir visuomenės sveikatai.

Tai daugiausiai sintetiniai kanabinoidai, sintetiniai fenetilaminai, sintetiniai katinonai, ir kiti sintetiniai dariniai, imituojantys kanapes, amfetaminą bei kokainą, ir kurie rinkoje dar vadinami „dizainerių narkotikais“, „vonios druskomis“, „spice“ ir kt. šios medžiagos parduodamos įvairiomis formomis: tabletės, suktinės, žoliniai mišiniai, milteliai, druskos ir pan. Į šių produktų sudėtį gali įeiti ir natūralūs augalai, sintetinės medžiagos ir pusiau sintetinės medžiagos, gautos iš natūralių aliejų.

Naujų psichoaktyvių medžiagų gamintojai, siekdami imituoti kontroliuojamų narkotikų poveikį ir teisėtai teikti juos į rinką, nuolatos keičia kontroliuojamų narkotikų cheminę sudėtį naujomis, teisės aktais dar nekontroliuojamomis cheminėmis medžiagomis. Siekiant išvengti kontrolės, naujos psichoaktyvios medžiagos dažnai klaidingai ženklinamos, pavyzdžiui, kaip „mokslinių tyrimų cheminės medžiagos“ , „augalų trąšos“. Kartais specialiai nurodoma, kad produktas neskirtas vartoti žmonėms.

Sparčiai atsirandant vis naujoms psichoaktyvioms medžiagoms, susiduriama su dideliais sunkumais siekiant įvertinti jų poveikį sveikatai. Daugelis naujų psichoaktyvių medžiagų nėra ištirtos arba apie jų poveikį žmonėms žinoma nedaug. Šių medžiagų gamintojai sudedamųjų dalių sąraše neretai nurodo ne visas sudėtyje esančias sintetines medžiagas bei jų kiekius. Vartojant nežinomas medžiagas ir nežinomais kiekiais, galimi rimti sveikatos sutrikimai (širdies ritmo, kvėpavimo sutrikimai, haliucinacijos, traukuliai ir kt.), perdozavimas ar net mirtis.

Patarimai tėvams, kaip kalbėtis su vaiku apie psichoaktyviąsias medžiagas

Neatidėliokite pokalbio.

Pradėti kalbėtis su vaiku apie tabako, alkoholio bei narkotikų žalą reikėtų nuo pat vaikystės ir ankstyvos vaikystės. Svarbu, kad apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą daugiau informacijos vaikas gautų iš savo tėvų ar kitų jiems artimų suaugusiųjų asmenų, nes bendraamžiai ar internetas gali jiems suteikti klaidingų žinių.

Jei mažas vaikas savo kalboje pamini narkotikus, atsargiai paklauskite, ką jis apie tai žino. Pasakykite, kad norėdamas sužinoti daugiau, visada gali kreiptis į jus, ir paprašykite, kad pasakytų, jei kas nors jam siūlys pamėginti narkotikų.

Pirmoji pagalba apsinuodijusiam psichoaktyviosiomis medžiagomis

Jei žmogus sąmoningas, pirmiausiai būtinai išsiaiškinkite, kokias psichoaktyviąsias medžiagas jis vartojo. Tai padės greičiau ir efektyviau suteikti pirmąją pagalbą. Visais atvejais surinkite aptiktus miltelius, tabletes ir kita, kad gydytojai galėtų nustatyti, kas vartota. Teikdami pirmąja pagalbą psichoaktyviosiomis medžiagomis apsinuodijusiam asmeniui, jo nekaltinkite. Taip pat daugeliu atveju nesitikėkite, kad nuo psichoaktyviųjų medžiagų apsvaigęs žmogus elgsis protingai ir nuosekliai. Visais atvejais būtina iš karto kvieskite greitąją pagalbą: bendrasis pagalbos telefonas tel. 112 (galima skambinti ir iš mobiliųjų telefonų) arba 03, „Bitė“ ir „Tele 2“ – 033, Omnitel“ – 103). Būtina, kad bent vienas žmogus visada liktų prie asmens, kuriam reikia pagalbos iki tol, kol atvyks greitoji pagalba ir reikalui esant, suteiktų pirmąją pagalbą.

Respublikinio lygio institucijos ir pagalbos telefono numeriai

Bendrasis pagalbos centras, skubi pagalba tel. 112.

Apsinuodijimų informacijos biuras tel. +370 5 236 20 52

Jaunimo linija nemokamas pagalbos tel. 8 800 28888

Krizių įveikimo centras tel.8 640 51555 skype: krizesiveikimas

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas tel. 8 706 68060

Vaikų linija tel. 8 5 261 7295 Mob. 8 601 93 283

Vilties linija tel. 116123

Klaipėdos mieste dėl potraukio vartoti narkotikus vaikus bei jų tėvus konsultuoja anonimiškai:

Respublikinis priklausomybės ligų centras, Klaipėdos filialas, Taikos pr. 46, Klaipėda, tel: (8 46) 415025;

Klaipėdos psichikos centras, VšĮ, Vaikų ir pagalių psichologai, adresas: Galinio Pylimo g. 3B, Klaipėdos m., Klaipėdos m. sav., tel: (8 46) 410027

Klaipėdos miesto psichologinė – pedagoginė tarnyba, Debreceno 41-1, 94164 Klaipėda, tel. 342253

Psichiatrijos departamentas Švėkšnoje tel. 8241 48337 ,aušros g. 27, Švėkšna, LT-99382 Šilutės r.

VO „AIDS profilaktikos ir žinių propagavimo centras, tel.326351 ,liepų g. 17, LT-95124, Klaipėda, Klaipėdos m. sav.

  1. Klišonio komercinė firma „Inesa“ Plungės r. sav.
  2. Tumo-Vaižganto g. 114, Plungė ,tel. +370 448 58810

Vyr. gydytoja: Irena Taučienė  8 614 95837

Parengta pagal: narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pranešimo ir  http://www.sveikatostinklas.lt duomenis