Imunizacija – įrodytas būdas gyvybei pavojingoms infekcinėms ligoms kontroliuoti

Imunizacija – įrodytas būdas gyvybei pavojingoms infekcinėms ligoms kontroliuoti

Dėl imunizacijos kasmet išsaugoma 2-3 milijonai gyvybių. Esant aukštam vakcinacijos lygiui, tikimybė, kad užkratas bus perduotas vieno žmogaus kitam, mažėja. Todėl užkrečiamųjų ligų kontrolei svarbus kolektyvinis imunitetas. Jis ypač reikalingas naujagimiams ir vaikams. Daugumos vaikų tėvai pakankamai palankiai vertina skiepų naudą, bet  informacinės sklaidos priemonės ir internetinės diskusijos apie vakcinas, kuriose dalyvauja vis daugiau žmonių, dažnai suteikia didesnę reikšmę neigiamai nuomonei ar kontraversiškiems teiginiams apie vakcinų pavojus, lyginant juos su tiksliais moksliniais tyrimais, įrodančiais vakcinų saugumą ir efektyvumą. Visuomenė, neturėdama moksliškai pagrįstos informacijos, greitai patiki nepagrįstomis publikacijomis apie skiepų žalą, kurią skleidžia įvairūs prieš skiepijimą nukreipti judėjimai.

Pastebima, kad Lietuvoje skiepijimosi apimtys mažėja. Pagrindinėmis nepaskiepytų vaikų skaičiaus augimo priežastimis tampa – tėvų atsisakymas skiepytis, gyventojų migracija, vėlavimas pasiskiepianti bei kitomis priežastimis.

Šiuo metu Lietuvoje ir Europoje įregistruotos ir vartojamos 65 vakcinos. Jos skirtos apsisaugoti nuo tokių ligų kaip tuberkuliozė, difterija, stabligė, poliomielitas, meningokokinė infekcija, hepatitai A ir B, vidurių šiltinė, pasiutligė, gripas ir kt.. Kai kurių vakcinų poveikiui pasiekti užtenka vienos dozės, kitoms reikalingi du ar trys pakartotiniai paskiepijimai.

PSO duomenimis, skiepijimo apimtimi, kurią pasiekus galima valdyti užkrečiamąsias ligas, laikoma, kai paskiepijama ne mažiau kaip 95 proc. vaikai. Skiepijant remiantis Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi iki 2009 m. buvo pasiekta net 92–99 proc. paskiepytųjų įvairiose amžiaus grupės. Tai leidžia suvaldyti užkrečiamąsias ligas, nuo kurių yra skiepijama. Tačiau 2009–2012 metais pradėjo mažėti visos skiepijimo apimtys. 4,6 proc. sumažėjo 1 metų vaikų amžiaus difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir B tipo Haemophillus influenzae infekcijos skiepijimo trečiąja vakcinos doze apimtys, 3,6 proc. – dvejų metų vaikų skiepijimo nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito apimtys.

Remiantis 2017 m. nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Plungės rajone vaikų skiepijimų apimtys kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito vakcina siekė  96,3 proc., tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcina –  90,6 proc. šioje pozicijoje Plungės rajono skiepijimų apimtis nesiekia 95 proc., kas leidžia teigti, jog šios užkrečiamosios ligos yra nėra kontroliuojamos todėl turime atkreipti dėmesį nes pagal statistinius rodiklius patenkame į raudoną zoną.

Nelaukiant rudens tėveliai, išleidžiantys mažamečius į mokyklas, pasirūpinkite būsimųjų pirmokėlių skiepais. Primename, kad visus 6-7 metų vaikus prieš mokyklą reikia iš naujo paskiepyti nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito bei difterijos stabligės, kokliušo.

Šiuo metu, esant nepalankiai tymų epidemiologinei situacijai, visi nesirgę, neskiepyti, nepilnai paskiepyti bei nežinantys savo skiepijimo nuo tymų būklės asmenys (vaikai ir suaugusieji) rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.